- smičiuiti
- ×smičiùiti, -iùja, -iùjo (plg. smičiuoti) tr. mušti, pliekti: Bernas arklį smičiùja, net škada Švnč. ║ mušant varyti, ginti: Kas kas, o tie piemenys tai priseis smičiùit su botagu iš sodo Slk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
susmičiuiti — ×susmičiùiti intr. suduoti, sušerti: Kai susmičiujaũ, tai bumbuliai pro pakaušį iššoko Dglš. smičiuiti; susmičiuiti … Dictionary of the Lithuanian Language